Kada galime teigti, kad kombinuota pakuotė perdirbama?
Produkto pakuotė – neatsiejama gaminio dalis, svarbi ne tik gaminiui apsaugoti ir paženklinti. Vis didesnė visuomenės dalis atidžiai vertina ne tik pakuotės turinį (=gaminį), bet ir susimąsto apie tolimesnį pakuotės likimą. Didėjanti tarša pakuočių atliekomis bei jų gamyboje naudojamų medžiagų įvairovė, kuri apsunkina perdirbimą, paskatino ir griežtesnį reguliavimą. Pastebime, kad vis daugiau verslų aktyviai siekia savo gaminių pakuotes keisti į perdirbamas, mažiau taršias. Vieni tai daro dėl finansinių priežasčių (mažesnių taršos mokesčių), kiti – vedami vertybinių nuostatų (atsakingas įmonė požiūris į aplinką), treti – atliepdami vartotojų lūkesčius ar prekių ženklo identitetą.
Alternatyvų rinkoje apstu, bet visgi – ką galime laikyti perdirbama pakuote?
Paprasta susigaudyti, kai pakuotė pagaminta iš vienos medžiagos. Pakuotė bus perdirbama kai ji pagaminta iš stiklo (GL), metalo (FE, ALU), popieriaus ir (arba) kartono (PAP), medžio ar kamštinės medžiagos (FOR), medvilnės ar džiuto (TEX), polietilentereftalato (PET), didelio tankio polietileno (HDPE), polivinilchlorido (PVC), mažo tankio polietileno (LDPE), polipropileno (PP), polistireno (PS).
Tačiau įvertinę konkretaus gaminio ir gamybos proceso ypatumus, laikymo ir gabenimo sąlygas bei kitus veiksnius, gamintojai gali būti priversti rinktis daugiasluoksnę („kombinuotą“) pakuotę. Tai pakuotė pagaminta sujungiant kelias medžiagas: kelių rūšių plastikus (daugiasluoksnės plėvelės mėsos ar žuvies produktams), popierių padengiant plastiko plėvele (popierius mėsainiams pakuoti), popieriaus, plastikų ir aliuminio derinys („tetra pak“ tipo gėrimų pakuotės), plastiko ir aliuminio derinys (bulvių traškučių, saldainių maišeliai) bei kt.
Nors kiekviena iš šių medžiagų atskirai gali būti puikiai perdirbama, sunkumų kyla kai jos neatskiriamai sujungiamos į vieną pakavimo medžiagą. Perdirbimo metu tokias medžiagas sunku, labai brangu ar net neįmanoma atskirti, todėl dažniausiai tokių pakuočių atliekos deginamos, siekiant išgauti energiją. Visgi, jeigu daugiasluoksnės pakuotės gamintojai gali pagrįsti, kad jų pakuotė yra perdirbama ir pateikia tai įrodančius dokumentus, galima ne tik sutaupyti dėl mažesnių taršos mokesčių, bet ir sukurti konkurencinį pranašumą bei naudoti atitinkamus teiginius komunikacijoje. Įrodyti pakuočių perdirbamumą galima vadovaujantis standartais LST EN 13430 ir LST EN 13432, pasitelkiant sertifikavimo įmones (pvz., RecyClass) bei akredituotas laboratorijas (pvz., Lietuvoje Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras).
